Naujienos

Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimu „Sidabrine gerve” apdovanotas kaip metų geriausias televizijos filmas „Giminės. Po dvidešimt metų“ – tęsiamas !

Viešoji įstaiga “TV Europa” filmuoja aštuonių serijų (13-20 serijos) vaidybinio filmo “Giminės (po dvidešimties metų)” tęsinį.

Scenarijaus autorius - rašytojas Bronius Bušma, režisierius – Saulius Vosylius.

Filme vaidina Lietuvos teatro ir kino šviesuliai: Antanas Šurna, Vaiva Mainelytė, Gediminas Girdvainis, Vytautas Paukštė, Dalius Mertinas, Nijolė Gelžinytė, Ilona Balsytė, Saulius Bareikis, Rūta Ščiogolevaitė, Giedrius Arbačiauskas ir kiti.

Filmo herojų – Šepučių šeimos bei jų aplinkos žmonių santykiuose, tarsi laiko juostoje atsispindi naujų vertybių, bendravimo  pasikeitimai, palietę kiekvieną Lietuvos šeimą per pastaruosius dvidešimt metų.

Todėl vaidybinis filmas “Giminės (po dvidešimties metų)” – nostalgiškai laukiamas 30-60 metų televizijos žiūrovų, o jaunesnius patrauks aštrus siužetas ir legendinių aktorių vaidyba.

Premjera  numatoma per Lietuvos televiziją šių metų gruodžio 19 dieną.
Filmas kuriamas tik už rėmėjų lėšas.

Plačiau skaitykite lrytas.lt bei delfi.lt straipsniuose.

Vaidybinis prezentacinis filmas „Lietuvos dujos. Gamtinėms dujoms Lietuvoje – 50 metų“ Kad visiems gyventi būtų patogiau

Šis dokumentinis filmas - savotiška kelionė laiku, atspindinti gamtinių dujų Lietuvoje kelią per 50 metų. Gamtinių dujų sektoriaus raidos faktai bei AB „Lietuvos dujos“ kolektyvo darbai ir tradicijos – neatsiejama Lietuvos gyvenimo dalis.

Aktoriai: Vytautas Paukštė, Patrikas Vanagas
Kūrybinė komanda: Ala Asovskaja, Virginija Vareikytė, Vytas Jankevičius, Vaidas Lekavičius, Algirdas Žvinakevičius

Dokumentinis filmas „Sieninė tapyba Lietuvoje“
Trukmė -  30 min.
Lietuvių k.

Šiuo 2011 m Europos paveldo dienoms skirtu filmu pristatoma sieninė tapyba Lietuvoje.

Sieninės tapybos pavyzdžiai yra vieni išraiškingiausių ir spalvingiausių paveldo objektų, slypinčių Lietuvos miestų ir miestelių bažnyčiose, vienuolynuose, rūmuose, dvaruose, gyvenamuose namuose, ištisus šimtmečius žengiantys drauge su architektūra, formuojantys pastatų ir miestų charakterį, suteikiantys jiems įsimintinumo bei emocionalumo.

Ala Asovskaja, Virginija Vareikytė, Saulius Lukoševičius, Algirdas Žvinakevičius.

Filmas sukurtas Europos paveldo dienoms, Kultūros paveldo departamento užsakymu.

Tarptautinis  projektas „Ledo vaikai“  („Children of the ice“)

Ledo vaikai – tai projektas, jungiantis įvairių kartų ir tautų atstovus, buvusius tremtinius bendram tikslui – pasakoti, atsiminti, dalintis patirtimi tam, kad būtų atskleistas totalitarinių režimų žiaurumas ir beprasmybė, kad būtų įamžintos konkrečių teroro aukų bei tautų patirtos skriaudos, kad būtų parodyti humanistiniai žmonių pasirinkimai.

Internete: childrenoftheice.eu

„Trapus yrantis pasaulis. Lietuvos medinės architektūros paveldas“

Filmas apie giliausias architektūros tradicijas Lietuvoje turintį medinį paveldą persmelktas ir ironijos, ir šypsnio, ir nostalgijos, ir tikėjimo ateitimi. Dokumentinėje juostoje štrichuojamas dažno nūdienos savininko požiūris į „sutvarkytus“ medinukus su plastikiniais išdidintais langais, makrofleksu sandarintomis sienomis. Šiems epizodams priešpastatomos specialistų komentuojamos autentiškos, šiuolaikinio „plastikinimosi“ vajaus nesudarkytos senolių sodybos, kuriose medis, nors ir trapus, bet ne vieną žmonių kartą pergyvenęs...

Filmas nukels į įvairias Lietuvos vietoves, parodys skirtingų gyvenviečių medinės architektūros tradicijas, kalbinami vietos gyventojai pasakos apie ne visiems suprantamą norą išsaugoti medinį namą kuo mažiau paliestą. Kiti – kaip tik didžiuosis renovuotais, pritaikytais šiandienos poreikiams pastatais.

Filmą kūrė: Mikas Žukauskas, Virginija Vareikytė, Andrius Matvejenka, Julius Zubavičius,  Anatolijus Tetiušinas, Algirdas Žvinakevičius.

Kultūros paveldo departamento užsakymas.

Mokomasis informacinis filmas „Sveiki aš esu…“

Filmas sukurtas įgyvendinant projektą  “Sveiki atvykę!”
Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.
Projektą remia Lietuvos Respublika.
Projektas vykdomas įgyvendinant Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai Lietuvoje 2009m. metinę programą.
Projektą įgyvendina Tolerantiško jaunimo asociacija.
Projekto tikslas – siekti, kad visuomenė būtų palankesnė tečiųjų šalių piliečių integracjai.

Filme populiariai ir informatyviai aiškinama apie trečiųjų šalių piliečius. Filmą rekomenduojama naudoti kaip mokomąją priemonę moksleivių pilietinio – dorinio ugdymo procese.

10 mokomųjų filmų skirtų 5 – 12 klasių moksleiviams.

Filmai sukurti įgyvendinant projektą „Mokymasis visą gyvenimą“.

Projektą remia Europos socialinis fondas.
Projektą vykdo Tolerantiško Jaunimo Asociacija.

Filmai skirti demonstruoti pamokų metu 5 – 12 klasių moksleiviams kaip mokomoji priemonė. Fimai integruoti į nurodytų dešimties dėstomųjų dalykų programos turinį, t.y. multikultūriškumo samprata perteikta dėstomųjų dalykų kontekste. Moksleiviai skatinami pažinti  įvairių kultūrinių ir socialinių kategorijų – rasės, etniškumo, lyties, seksualinės tapatybės, įgalumo ir religinių įsitikinimų nulemtus skirtumus. Rodomos situacijos atskleidžia įvairių socialinių kultūrinių grupių gyvenimo būdo savitumus, pabrėžiant, kad ir nė vienas iš jų nėra vertingesnis ar mažiau vertingas už kitą.

Margarita Alper, Tomas Tamošaitis, Laisvūnas Karvelis, Algirdas Žvinakevičius.

TV laidų ciklas „Tarp mūzos ir cenzūros“

TV laidų ciklas skirtas prisiminti sovietmečio menininkams (vitražistams, grafikams, tapytojams, skulptoriams), likusiems kurti Lietuvoje ir pažvelgti į jų kūrybą per šiandieninio laiko prizmę. Praplėsti kartų, nemačiusių ar neprisimenančių sovietmečio, Lietuvos meninio pasaulio suvokimą, kuomet kūryba buvo pakibusi tarp mūzų ir cenzūros.

Laidose aktualizuojamas prieštaringo laikotarpio vaizduojamasis menas ir kvestionuojama šiandieninė sovietmečio kūrėjų ideologinė identifikacija.

Laidos kūrybinė komanda: Virginija Vareikytė, Andrius Matvejenka, Algirdas Žvinakevičius

Projektą remia „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“.

TV laidų ciklas „Karo ir pokario vaikai“

TV laidų ciklas „Karo ir pokario vaikai“ skirtas prisiminti antrojo pasaulinio karo ir pokario vaikus, jų likimus, kartu pažvelgti į ne tokį seną fašizmo ir stalinizmo laikų istorijos puslapį. Supažindinti jaunąją kartą su istorijoje mažiau nagrinėjamomis temomis. Parodyti paprastų piliečių pasiiaukojimą, vykdant pilietines ir žmogiškąsias pareigas, gelbstint vaikus ir padedant jiems išgyventi.

Laidos kūrybinė komanda: Justinas Lingys, Algis Liutkevičius, Anatolijus Tetiušinas, Algirdas Žvinakevičius

Projektą remia „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“.

TV laidų ciklas „Paveldas. Vilniaus byla“

Laidų ciklas „Paveldas. Vilniaus byla“ ir toliau pasakoja apie sostinės materialinį ir dvasinį kultūros paveldą, bei nagrinėja aktualias jo išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės, gyventojų reikmėms problemas. Laidose kalbinami paveldosaugos specialistai, istorikai, verslininkai ir t.t.

Laidos kūrybinė komanda: Ala Asovskaja, Giedrius Ilgūnas, Anatolijus Tetiušinas, Algirdas Žvinakevičius

Projektą remia „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“.

Dok. filmas „Trys Ignalinos atominės elektrinės dešimtmečiai“
Keturios dalys po 30 min. DVD
Lietuvių, rusų, anglų k.

Nedaug Lietuvoje įmonių, kurios vertinamos taip prieštaringai, kaip IAE. Nuo pat pradžių vieni įžvelgė naujas galimybes, kiti dėl jos nerimavo… Skirtingai į klausimą ,,gerai ar blogai, kad IAE stabdoma?” atsakoma ir dabar…

Scenarijaus autoriai:
Viktorija Kuliomina, Joana Lapenienė, Donatas Valančiauskas, Birutė Žemaitytė
Režisierius - Tomas Dainius Ribaitis
Operatorius - Laisvūnas Karvelis
Montažo režisierius  - Anatolijus Tetiušinas
Kompiuterinė grafika – Donatas Simaitis
Prodiuseris – Algirdas Žvinakevičius

Filmas sukurtas 2007 metais, Lietuvos Ūkio ministerijos užsakymu

Dok. filmas „Laimingi buvę jo akivaizdoje“
Trukmė 30 min. DVD
Lietuvių k.
2008 m. kartu su LTV filmu „Monsinjoras“, išleistas bendrame DVD albume.

„Kažkokiu stebuklingu būdu  jo buvimas tebejaučiamas. Laiminga tauta jį turėjusi ir tebeturinti. Laimingi buvę jo akivaizdoje“
Prof.  Viktorija Daujotytė

Prisiminimais apie vieną iškiliausių Lietuvos  XX –jo amžiaus  asmenybių, kunigą Kazimierą Vasiliauską,visų sutartinai vadinamo Monsinjoru, dalijasi žymūs Lietuvos žmonės - rašytojas Justinas Marcinkevičius, Prezidentas Algirdas Brazauskas, kiti artimai su  kunigu bendravę – žurnalistai, kunigai, gydytojai, laisvės ir lagerio bičiuliai, kaimynai.

Scenarijaus autorės: Dalia Kutraitė – Giedraitienė ir Ramunė Sakalauskaitė
Režisierius ir operatorius Saulius Vosylius
Montažo režisierė Česlova Juršėnienė
Prodiuseris Algirdas Žvinakevičius

Filmas pristatytas žiūrovams 2007m lapkričio mėn. kinoteatre „Coca Cola Plaza“.

Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos padedant, filmas išplatintas Lietuvos bibliotekoms

Dok. filmas „Senieji Lietuvos vargonai“
Trukmė 30 min.  DVD
Lietuvių k.

Sovietmečiu buvo sunaikinti beveik visi istoriniai vargonai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bažnyčiose...

2007 metais Lietuvoje pilnai ar fragmentiškai buvo išlikę apie 450 istorinių vargonų.

200 iš jų buvo įrašyti Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registre...

Išlikę autentiškiausi, nerestauruoti ir nepakeisti vargonai dar groja mažų miestelių, kaimelių bažnyčiose... Bet ar ilgai dar galėsime klausytis jų muzikos?

Vien 2007 metais sudegė Naujamiesčio bažnyčios vargonai (pastatyti 1935 m.), buvo
sutalžyti kirviu Nedzingės bažnyčios vargonai (pastatyti XIX a. pradžioje)...

Anksčiau demontuoti Šiaulių katedros ir Sartininkų bažnyčios vargonai guli sandėliuose išardyti... Daugiau nei 90 nuošimčių Lietuvos istorinių vargonų būklė yra bloga...

Scenarijaus autorius - Girėnas Povilionis
Režisierius - Tomas D.Ribaitis
Operatorius - Giedrius Ilgūnas
Monatažo režisierius - Anatolijus Tetiušinas
Kompiuterinė grafika - Edgaras Perednis
Kompozitorius – A. A. Apanavičius
Prodiuseris - Algirdas Žvinakevičius

Dėkojame:
VšĮ Vargonų paveldo centrui,
Mažosios Lietuvos istorijos muziejui.
Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos padedant, filmas išplatintas Lietuvos bibliotekoms

Filmas sukurtas Europos paveldo dienoms, Kultūros paveldo departamento užsakymu.

Dok. apybraiža  „Istoriją kuriame kartu“
Trukmė 60 min.  DVD
Lietuvių k.

Šią žemę, vardu Lietuva, paveldėjome iš protėvių. 
Ne sykį keitėsi lietuvių valstybės sienos, tačiau iš amžių glūdumos jos įkūrėjai siunčia mums  ženklus, bylojančius apie gyvybingumo ir stiprybės šaltinius. 
Pažintis su Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių, lenkų, rusų, baltarusių, žydų, karaimų bei totorių nekilnojamuoju kultūros paveldu,  ryšių su religija bei papročių puoselėjimo tradicijomis.

Scenarijaus autorė – Ala Asovskaja
Režisierė – Janina Lapinskaitė
Operatorius – Vytas Plytnikas
Montažo režisierius – Arvydas Raginis
Prodiuseris – Algirdas Žvinakevičius

Filmas skirtas Europos paveldo dienoms.
Filmas sukurtas Kultūros paveldo departamento užsakymu.

Dokumentinis filmas “Išsaugokim Lietuvos pilis, dvarus ir parkus”

Filmas – etiudas.
Trukmė 30 min. DVD
Filmas pristatytas žiūrovams  2007 birželio 28d. Trakų pilyje

Ar kada nors klausėte savęs: turėtume ar neturėtume Mikalojų Konstantiną Čiurlionį - menininką, kurio paveikslais ir muzika žavisi visas pasaulis, jeigu Lietuvoje nebūtų kunigaikščių Oginskių – garsiojo ,,Polonezo” autoriaus Mykolo Kleopo Oginskio – vaikų ir anūkų?
Juk būtent Plungėje – kompozitoriaus vaikaičio Mykolo Mikalojaus Oginskio įsteigtoje muzikos mokykloje nuo 14 metų mokėsi ir grojo dvaro orkestre mažasis Kostas…
Būtent dvarai Lietuvoje buvo tapę kultūros, meno ir dvasinio gyvenimo centrais, garsėjo ten sukauptomis meno kolekcijomis, bibliotekomis, o išsilavinę ir neabejingi menui jų savininkai steigė mokyklas, burdavo teatro trupes ir orkestrus.
Tad kartu su Čiurlioniu, jo menų sintezės idėjų ir kitų iškilių to meto kūrėjų muzikos lydimi, pasižvalgykime po vietas, menančias tūkstantmetę mūsų istoriją.
Į tokią kelionę, nusprendę padėti prisiliesti prie žymaus kompozitoriaus ir dailininko darbų šalies miestų ir miestelių bendruomenėms bei prikelti iš užmaršties senąsias dvarų kultūros tradicijas ir ragindamas saugoti Lietuvos pilis, dvarus ir parkus, pakvietė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos rėmimo fondas.

Scenarijaus autoriai Juozas Javaitis ir Birutė Žemaitytė
Režisierius Juozas Javaitis
Operatorius Donatas Buklys
Prodiuseris Algirdas Žvinakevičius

Tęsdami dokumentinių filmų apie Lietuvą ciklą pristatome naujausią videoapybraižą “Lietuvos parkų ir sodų kelias”, pasakojantį apie šalies parkų istoriją.

Pasakojama, kad seniausiam Paežerių parko medžiui - apie 400 metų… Ir pasodintas jis dvaro įkūrimo proga. ….
O Panemunės pilies parke stūksančiuose pilkapiuose, sako, ilsisi kunigaikštis Vytenis ir jo žmona…
Bet medžiai ne visuomet supo senovės pilis. 
Ir prie Biržų pilies XVI a. pabaigoje parko tikrai nebuvo.
Tuomet bastioninę tvirtovę pasistačiusiems kunigaikščiams Radviloms labiau rūpėjo apginti savo valdas nuo švedų antpuolių. Tad svarbesni čia buvo gynybiniai grioviai ir pylimai… Tačiau XVIII amžiaus pabaigoje - XIX amžiaus pradžioje  barokinio ir klasikinio stilių parkai puošė jau daugelio didikų rūmus. Vienas iš jų, įkurtas Kretingoje, prilygo gražiausiems to meto Vakarų  Europos parkams. Grafo Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva čia buvo įrengtas ir didžiausias Lietuvoje Žiemos sodas.
Patys gražiausi mūsų peizažiniai parkai – keturi prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė, kurį į Lietuvą pasikvietė grafas Feliksas Tiškevičius, kūriniai. Didžiąją dalį savo spindesio iki mūsų dienų išsaugojusiame Plungės dvaro parke ir šiandien įspūdingiausi senieji galingi ąžuolai, išsikeroję po vieną ir grupėmis. Tik į parko gilumą pro medžius ir krūmus jau nebe taip lengva pažvelgti…  
O Rietavo parkas, kurį išretintame miške įkūrė Irėnijus Oginskis, jau nebe toks. Šiandien galime tik įsivaizduoti, kaip jis atrodė XIX amžiaus viduryje…Vis gausėjančios Vilniaus universiteto botanikos sodo kolekcijos daugiau kaip prieš 30 metų įkurdintos senoje dvarvietėje. Tapęs jų prieglobsčiu, atgyja ir Kairėnų angliško stiliaus peizažinis parkas. O čia dirbančių mokslininkų patirtis – neįkainojamas lobis tiems, kurie šiandien rūpinasi senaisiais ar kuria naujus parkus.
Tačiau parkai, kuriuos kuriame šiandien, jau kitokie. Vienur tai modernios skulptūros po atviru dangumi, tarsi įprasminančios pokyčius ir skatinančios žengti toliau (Europos parkas šalia Vilniaus). Kitur – į sodybą iš atokiausių vietų suvežti neįtikėtinų formų akmenys – pačios gamtos kūriniai.
Dar kitame nejučia leidiesi į kelionę laiku ir žvelgi į visai netolimą praeitį… (Grūto parkas)
Nors istorinių parkų restauravimas Lietuvoje dar tik prasideda. Tačiau prieš du dešimtmečius Vakarų Europoje kilusi kultūros paveldo gaivinimo banga mus jau pasiekė. Ir nors prireiks nemažai laiko ir dar daugiau kantrybės, senieji parkai ir sodai vėl sužaliuos, o tvenkinių akys – atsivers. Nes tai - vertybės, kurias paveldėjome ir kuriomis didžiuosimės.

Scenarijaus autorė Birutė Žemaitytė
Režisierius Saulius Vosylius
Operatorius Donatas Buklys
Prodiuseris Algirdas Žvinakevičius

DVD 30 min. Lietuvių ir anglų kalbomis

Dokumentinė apybraiža “E.Andre parkų kelias Lietuvoje – galimybės ir  realybė”

Trukmė: 56 min. Formatas: Betacam Sp

Ar ką nors žinote apie garsų prancūzų landšafto architektą E. Andre, kuris
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje sukūrė apie 100 nepaprastai gražių parkų Prancūzijoje, Anglijoje, Danijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Belgijoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės ir Lotynų Amerikoje ir kitur?
Gal  žinote, kad Lietuvos grafų Tiškevičų kvietimu E.Andrė dirbo Lietuvoje ir sukūrė reprezentacinius, rezidencinius peizažinius parkus Palangoje, Lentvaryje, Užtrakyje bei Trakų Vokėje…
O gal  matėte, kaip šie parkai atrodo šiandien?
Užsienio ekspertai patvirtina mūsų kraštovaizdžio specialistų nuomonę, kad įmanoma sukurti unikalų, daug turistų dėmesio sulauksiantį E.Andre parkų kelią (Palanga, Užutrakis, Trakų Vokė, Lentvaris)… Taip, įmanoma, tik… ar spėsime?

Scenarijaus autorė Birutė Žemaitytė, režisierius Juozas Javaitis, operatoriai Donatas Buklys ir Nerijus Didvalis, montažo režisierė Dovilė Marozaitė, prodiuseris Algirdas Žvinakevičius.

Filmo rėmėjas: Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos

Dėkojame UAB “Aerodream” už gražų bendradarbiavimą

Žiūrėti filmą per tv.lt

Dokumentinis filmas "Lietuva. Anapus ir šiapus laiko"
Įgarsintas lietuvių, rusų, anglų kalbomis!
Formatas: DVD
Trukmė: 54 min.

Pažintis su UNESCO saugomais pasaulio kultūros paveldo objektais Lietuvoje: Kernavė, Kuršių nerija, Vilniaus senamiestis,  kryždirbystė, dainų šventės.

Kaip medis kaupia atmintį savo rievėse, taip ir žemė kaupia atsiminimus apie savo praeiti – Zackagirio takas, Margionys, Zervynos, Beržoras, Liškiava, Minijos kaimas, Grūtas. Užutrakis, Pažaislis, Šiauliai, Kėdainiai, Druskininkai, Nida, Klaipėda, Kaunas, Trakai, Vilnius…

Scenarijaus autorė Aušra Kalinauskienė, operatorius ir režisierius Justinas Lingys, montažo režisierius Anatolijus Tetiušinas, garso režisierius Ramojus Skersys,  prodiuseris Algirdas Žvinakevičius

Filmas sukurtas kartu su Kultūros paveldo departamentu prie LR Kultūros ministerijos.

Filmas apie Lietuvą  geriausia dovana Jums ir Jūsų draugams!  

Čia naujai pamatysite kokia graži ir turtinga Lietuva.

Žiūrėti filmą per tv.lt